
Dezodorantas prieš antiperspirantą: svarbu, ką tepame ant odos
Mums, moterims, ypatingai svarbu jaustis gaivioms ir užtikrintoms, net pačią įtempčiausią dieną. Nemalonaus kvapo netoleruojame, bet ir paraudusios, sudirgusios pažastų odos nė viena netrokštame. Tad natūralu, kad savo kasdienėms higienos priemonėms keliame vis aukštesnius reikalavimus – norime, kad jos būtų veiksmingos ir švelnios mūsų odai.
Prakaitavimas – visiškai natūralus ir būtinas procesas, padedantis reguliuoti kūno temperatūrą ir šalinti toksinus. Tiesa, pats prakaitas neturi kvapo, tačiau nemalonus aromatas atsiranda tuomet, kai jis sąveikauja su odoje gyvenančiomis bakterijomis. Todėl daugelis mūsų kasryt renkamės dezodorantą ar antiperspirantą, tikėdamosi išlikti gaivios visą dieną. Tačiau ar tikrai reikia stabdyti prakaitavimą? O gal pakanka tiesiog neutralizuoti kvapą, leidžiant kūnui kvėpuoti natūraliai?
Šiame tinklaraščio įraše noriu papasakoti pagrindinius skirtumus tarp dezodorantų ir antiperspirantų, kokių sudedamųjų dalių vertėtų vengti, bei kodėl vis daugiau žmonių, ypač moterų, renkasi natūralius dezodorantus. Tokie produktai padeda išlaikyti gaivumą visą dieną ir prisideda prie švelnios, sveikos odos priežiūros, net jei gyvenimo ritmas itin aktyvus.
Dezodorantas versus antiperspirantas: kuo jie iš tikrųjų skiriasi?
Dažnai pastebiu, kad žodžiai dezodorantas ir antiperspirantas vartojami kaip sinonimai, tarsi tai būtų tas pats produktas, tik skirtingais pavadinimais. Iš pirmo žvilgsnio jie abu atrodo lyg ir daranto tą patį – padeda kovoti su nemaloniu prakaito kvapu. Tačiau iš tiesų jų veikimo principai yra labai skirtingi.
Dezodorantai: kvapą neutralizuojanti apsauga
Dezodorantai veikia aiškiai ir tikslingai: neutralizuoja kvapą, tačiau neblokuoja prakaito liaukų. Nemalonus kvapas atsiranda ne dėl paties prakaito, o dėl mūsų odoje gyvenančių bakterijų, kurios jį skaido. Dezodoranto tikslas yra sumažinti bakterijų veiklą arba tiesiog užmaskuoti kvapą. Tačiau svarbiausia, dezodorantas leidžia odai kvėpuoti, neužkemša porų ir netrukdo organizmui natūraliai vėsintis.
Dezodorantai gali būti ir su sintetiniais kvapikliais, ir visiškai natūralūs: pagaminti iš tokių medžiagų kaip soda, magnio hidroksidas ar cinko oksidas. Taip pat sudėtis dažnai papildoma antibakteriniais augaliniais ekstraktais ar aliejais (pavyzdžiui, arbatmedžio ar levandų). Tokie produktai švelniai veikia ir prisideda prie odos mikrobiomos pusiausvyros.
Antiperspirantai: prakaito stabdymo priemonė
Antiperspirantų veikimas grįstas prakaito liaukų blokavimu. Jų pagrindinė veiklioji medžiaga – aliuminio druskos (dažniausiai aluminum chlorohydrate), kurios reaguoja su odos paviršiuje esančiu prakaitu ir sudaro laikiną gelio tipo kamštį, užkertantį kelią prakaito išsiskyrimui.
Tokios priemonės itin populiarios tarp žmonių, kurie gausiai prakaituoja ar tiesiog nori absoliutaus sausumo visą dieną, pavyzdžiui, renginių, pasirodymų ar svarbių susitikimų metu. Tačiau ilgainiui, naudojant jas kasdien, tai gali turėti neigiamą poveikį odai. Odos poros lieka užrakintos, o organizmo gebėjimas natūraliai vėsinti save yra slopinamas.